švelpėti

švelpėti, -a (?), -ėjo 1. intr. BzB330 šnibždėti: Velnius užkalba … maldelėmis ant neprotingųjų ir nepermanančiųjų sutvėrimų švelpėdami MTP27. 2. žr. 1 švelpti 1. ║ Visi, kurie praeit, nusistebės ir švelpės (šaipysis) dėlei jos vargų BBJer49,17. O nieko pagal tų [žodžių] nedarys, bet ant tavęs švelpės BBEz33,31.